01/08/2006 http://www.shekulli.com.al/

Shqiptarėt etnikė, tė dėbuar dhe masakruar nga grekėt qė nga viti 1876, kėrkojnė tė drejtat nė BE

Ēamėt: Athina tė njohė gjenocidin ndaj nesh

PDI thotė se Greqia duhet tė kushtėzohet, sikurse Turqia pėr armenėt

Denion Ndrenika

Komuniteti Evropian duhet tė kėrkojė nga Greqia njohjen e gjenocidit kundėr popullatės etnike shqiptare ēame. Kėtė kėrkesė i ka dėrguar komisionerit evropian tė zgjerimit, Oli Renit (Olli Rehn), Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim. Sekretari i pėrgjithshėm, Amos Dojaka, i tha mbrėmė “Shekullit”, se letra ėshtė protokolluar nė zyrėn e komisionerit evropian tė zgjerimit, duke pritur pėrgjigjen e tij aq mė shumė qė Olli Rehni e njeh dhe e ka konfirmuar kėtė, ēėshtjen ēame. Dojaka tha se “ne besojmė se nuk mund tė ketė paqe tė qėndrueshme pa drejtėsi” dhe se “ashtu sikurse i ėshtė kėrkuar Turqisė njohja e gjenocidit kundėr armenėve pėr tė pėrparuar nė anėtarėsimin nė BE, e njėjta duhet tė bėhet edhe ndaj Greqisė”. “Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim, duke i kujtuar zoti Rehn se mbėshtesim nismat evropiane pėr t’i kėrkuar Ankarasė tė pranojė gjenocidin e kryer kundėr armenėve nė vitet 1915-1918, si parakusht pėr hyrje nė Bashkimin Evropian, beson se duhet t’i kėrkohet edhe Athinės tė pranojė gjenocidin grek tė ushtruar kundėr popullsisė sė pafajshme dhe tė pambrojtur ēame gjatė viteve 1944-1945”, - thuhet nė letrėn dėrguar komisionerit Rehn. Gjenocidi ndaj shqiptarėve etnikė ēamė filloi qė nga vitit 1876, kur trupat e ushtrisė greke pushtuan kryeqendrėn e krahinės etnike shqiptare tė Ēamėrisė, Artėn. Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim i referohet si fillim asaj qė e quan “strategji” kundėr ēamėve, viteve tė fundit tė ekzistencės sė Perandorisė Turke, 1915-1918, saktėsisht tė njėjtės periudhė tė gjenocidit kundėr armenėve, i njohur nė vitet ‘90-tė nga Asambleja Kombėtare e Francės. “PDI-ja, duke e informuar Komisionin Evropian se edhe strategjia greke kundėr popullsisė ēame ka filluar nė tė njėjtat vite me gjenocidin e kryer ndaj armenėve dhe se ngjarja e dhimbshme historike kundėr ēamėve dhe parametrat e saj pėrputhen me pėrshkrimin qė i bėn gjenocidit, baza e tė dhėnave tė Komisionit Evropian, ka kėrkuar njė reagim racional nga ana e vetė Komisionit” - vijohet mė tej nė letėr. PDI-ja gjithashtu pėrkujton se vitet 1944-1945 janė hapat e fundit tė gjenocidit tė grekėve kundėr popullatės shqiptare etnike ēame, periudhė tė cilėn e ka njohur zyrtarisht Kuvendi i Shqipėrisė mė 30 qershor 1994, si Dita e Gjenocidit Grek pėr 27 qershorin 1944 me masakrat e Paramithisė si pikė kulmore (Dekret Presidencial nr. 885 tė datės 12.07.1994). Dojaka saktėsoi se PDI-ja i ėshtė referuar pėr kėtė kėrkesė tė drejtės ndėrkombėtare tė popujve qė kanė pėsuar genocid. Njė seancė dėgjimore ėshtė zhvilluar me kėrkesėn e Hilari Klintonit, nė Komisionin e Helsinkit nė SHBA nė shtator 2002 me pėrfaqėsuesin e Komitetit Grek tė Helsinkit, Panajotis Dimitras, i cili u vu pėrballė pyetjes sė kėshilltarit Ēeduik Gour (Chadėick Gore) mbi ēėshtjen ēame. Sipas Dojakės, kėrkesa e PDI-sė i drejtohet KE-sė pėr ta nxitur Greqinė ta bėjė kėtė njohje nė shenjė tė respektit ndaj viktimave tė dhunės shoviniste dhe vėnies sė drejtėsisė nė vend. Partia pėr Drejtėsi dhe Integrim thotė se ėshtė e bindur se Komisioni Evropian nuk ka paragjykime politike nė drejtim tė kombėsive, feve apo shteteve, por vetėm respekton principet universale tė sė drejtės, ndaj dhe, sipas Dojakės, “PDI-ja ėshtė nė pritje tė reagimeve tė nevojshme tė lidhura me respektimin e tė drejtave themelore tė njeriut pėr popullsinė ēame; pra qeveria shqiptare, qeveria greke dhe Komisioni Evropian”.

Oli Ren njohu ēėshtjen ēame
Zėvendėspresidenti i Komisionit Evropian, Franco Frattini, i ka pėrcjellė pėr shqyrtim dosjen e Partisė pėr Drejtėsi dhe Integrim komisionerit tė zgjerimit, Olli Rehnit. Zyra e Fratinit, sipas PDI-sė, ka njoftuar mė 8 qershor se dokumentacioni i monitorimit tė marrėdhėnieve greke dhe shqiptare nė lidhje me ēėshtjen ēame ishte nė kabinetin e Rehnit. Nė dosje janė pėrfshirė njė kopje nė italisht e kėtij dokumenti (tė monitorimit), Memorandumi i Qershorit 2006, pėr tė cilin PDI-ja dėshiron qė tė jetė mirėkuptimi, Memorandumi i Emigrantėve Ēamė nė Shqipėri dėrguar Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara nė vitin 1947, raporti i gjendjes sė minoriteteve nė Greqi dhe nė Shqipėri si dhe evidenca tė paraqitura nga profesori James Pettifer i Akademisė sė Mbrojtjes tė Britanisė sė Madhe. Mandej, Dirk Lange, shefi i kabinetit tė Renit, i ngarkuar nga komisioneri i zgjerimit ktheu pėrgjigjen:
Dėshiroj t’ju falėnderoj pėr letrėn adresuar komisionerit Frattini nga ju nė datė 29 mars, e cila bėn fjalė pėr ēėshtjen e popullsisė ēame. Ashtu siē shkruhet edhe nė letrėn e dėrguar mė 12 prillin e kaluar nga zyra e komisionerit Frattini, marrėdhėniet me Shqipėrinė do tė hyjnė nė kompetencat e komisionerit Rehn. Madje, komisioneri Rehn mė kėrkoi t’ju pėrgjigjem. Komisioni ėshtė nė dijeni pėr ēėshtjen relative tė popullsisė ēame dhe pėr mė tepėr, ėshtė plotėsisht i informuar pėr ēėshtjen e rishikimit tė tė drejtave tė anėtarėve, nė veēanti tė drejtat pėr pronėn e konfiskuar nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore. Komisioni mendon se njė ēėshtje e tillė duhet tė jetė nė thelb me natyrė bilaterale ndėrmjet Shqipėrisė dhe Greqisė. Por, pėrveē kėsaj, komisioni do tė vazhdojė tė ndjekė me vėmendje zhvillimet e situatės dhe do tė vazhdojė tė ngrejė zėrin pėr njė avancim tė dialogut ndėrmjet dy shteteve pėr tė arritur nė njė zgjidhje tė favorshme tė ēėshtjes.
Dirk Lange, shef kabineti


 

http://www.shekulli.com.al/ 29/07/2006

Pas konsultimeve me partitė politike dhe Kėshillin e tė Urtėve, presidenti dekreton mendimet e republikanėve

Moisiu dekreton ndryshimet nė ligjin e pronave

 

E.J

TIRANĖ- Presidenti i Republikės, Alfred Moisiu, dekreton ligjin pėr kthimin dhe kompensimin e pronave. Pas shumė kėshillimesh me partitė dhe faktorė tė tjerė, kreu i shtetit ka vendosur dje, qė tė dekretojė ndryshimet e bėra pak kohė mė parė nga mazhoranca, nė ligjin e vitit 2004. Ndryshimet e mazhorancės kanė hasur gjatė kėtyre ditėve oponencėn e opozitės, e cila nuk ka qenė dakord. Shpresat e partive tė majta, ishin varur tek presidenti i republikės, i cili dje i dha fund pritjes, duke dekretuar ndyshimet. Mė i rėndėsishmi nga ndryshimet e bėra nga mazhoranca, ėshtė ai i shkrirjes sė Komitetit Shtetėror tė Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave dhe kthimit tė tij nė njė agjensi qė varet nga qeveria.
Miratimi
Burimet zyrtare tė presidencės, pohuan dje se janė dekretuar ndryshimet nė ligjin “Pėr kthimin dhe kompensimin e pronės”. “Presidenti i Republikės, Alfred Moisiu, nė respekt tė nenit 84/1 tė Kushtetutės tė Shqipėrisė, dekretoi sot ligjin nr. 9583, datė 17.07.2006, “Pėr disa ndryshime dhe shtesa nė ligjin nr. 9235, datė 29.07.2004, “Pėr kthimin dhe kompensimin e pronės”, tė ndryshuar”,- thanė dje burimet zyrtare tė presidencės, nė lidhje me kėtė ēėshtje. Sipas tyre, presidenti Moisiu ka ndjekur me vėmendje dhe respekt pretendimet dhe argumentet e palėve, por duke u mbėshtetur nė argumentet kushtetuese dhe rėndėsinė e madhe qė ky ligj ka pėr zhvillimet ekonomike nė vend, vendosi ta dekretojė atė. Pėrpara dekretimit tė kėtij ligji, kreu i shtetit zhvilloi njė takim me Kėshillin e tė Urtėve. Ai i kėrkoi Kėshillit, njė mendim nė lidhje me ndryshimet e miratuara nga Parlamenti, nė ligjin “Pėr kthimin dhe kompensimin e pronave”. Edhe anėtarėt e Kėshillit tė tė Urtėve, kanė qenė parimisht dakord me ndryshimet e bėra nga qeveria, nė ligjin “Pėr kthimin dhe kompensimin e pronės”.
Ndryshimet
Amendamentet shtesė tė ligjit “Pėr kthimin dhe kompensimin e pronave”, janė propozuar nga Partia Republikane dhe pak ditė janė miratuar nė Parlament me 75 vota-pro nga mazhoranca e djathtė. Nė kėtė seancė nuk ishte e pranishme opozita, ndėrsa e vetmja votė kundra, ishte ajo e avokat Spartak Ngjelės. Ndryshimet e bėra nė kėtė ligj, tashmė sanksionojnė kthimin e tokės deri nė 100 hektarė, kur nė ligjin aktual, kthimi ishte nė masėn 60 hektarė. Tė gjitha amendamentet, janė miratuar nė bazė tė ndryshimeve qė ishin bėrė sipas neneve nga Komisionet Parlamentare tė Ekonomisė dhe tė Ligjeve. Ndryshimi thelbėsor qė do tė pėrmbysė strukturat ekzistuese qė merren me kthimin e kompensimin e pronave, ėshtė neni qė e shndėrron Komitetin Shtetėror tė Kthimit dhe Kompensimit tė Pronave nė njė Agjenci, e cila do tė jetė nė varėsi tė drejtpėrdrejtė tė Kėshillit tė Ministrave. Ndėrkohė, me kėtė ligj, tokat e pėrmbytura tashmė quhen toka industriale, sipas propozimit tė PDK-sė.

 
 
http://www.panorama.com.al/
 
Faqe 6 - Politikė

ligji i pronave
dekretimi
 

Pas konsultimit me konstitucionalistėt kreu i shtetit vendosi tė dekretojė ligjin e kontestuar nga opozita

 

Moisiu jep OK pėr ligjin e Pronave

Ligji ėshtė kontestuar nga shoqatat e ish-pronarėve

 

Nė njė kohė qė maxhoranca ka ndėrmarrė njė sulm akuzash ndaj kreut tė shtetit, ky i fundit me anė tė njė dekreti tė tij, dje ka kaluar pėr zbatim ligjin pėr kthimin dhe kompensimin e pronave, njė ligj ky i propozuar nga ana e qeverisė dhe i miratuar nga Kuvendi.

Zyra e shtypit pranė Presidencės ka bėrė tė ditur dje se pavarėsisht njė kohe jo tė shkurtėr, presidenti Moisiu e ka cilėsuar si tė zbatueshėm dhe brenda kornizave tė Kushtetutės ligjin nė fjalė, duke hedhur nė kėtė mėnyrė njė hap pozitiv nė drejtim tė nismės sė qeverisė pėr zgjedhjen e problemit tė pronave. Por nga ana tjetėr, presidenti me anė tė kėtij dekreti ka hedhur edhe njė hap nė drejtimin pėr zbutjen e marrėdhėnieve mes tij dhe maxhorancės. Burime nga Presidenca dje kanė bėrė tė ditur se gjatė fazės sė shqyrtimit tė ligjit nė fjalė, presidenti ka zhvilluar takime konsultative me palėt e interesuara, parti politike dhe ekspertė ligjorė, madje kanė qenė pėrfundimet e nxjerra nga kėto konsultime ato qė kanė bėrė qė edhe kreu i shtetit tė ndėrmarrė njė vendim tė tillė. Po ashtu, theksohet se “zoti Moisiu ka ndjekur me vėmendje dhe respekt pretendimet dhe argumentet e palėve, gjithmonė duke u mbėshtetur nė argumentet kushtetuese dhe rėndėsinė e madhe qė ky ligj ka pėr zhvillimet ekonomike nė vend, vendosi ta dekretojė atė”, thuhet mė tej nė njoftimin e dhėnė nga ana e zyrės sė shtypit pranė Presidencės. Vetėm tri ditė mė parė, ligji pėr kthimin dhe kompensimin e pronave ka qenė nė qendėr tė bisedės gjatė njė takimi qė ka zhvilluar kreu i Partisė Demokristine, Nard Ndoka. Pas kėtij takimi ėshtė njoftuar se deputeti Ndoka kishte vlerėsuar ligjin e miratuar nga Kuvendi pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronave, si dhe pėrfshirjen e njė amendamenti nė kėtė ligj, ndėrkohė qė tė njėjtėn pėrgjigje mėsohet tė ketė marrė edhe nga ai. Ligji pėr kthimin dhe kompensimin e pronave ka marrė miratimin nga ana e Kuvendit vetėm njė javė mė parė, kohė nė tė cilėn i ėshtė dėrguar edhe Presidentit. Ndėrkohė qė njė javė mė parė kryeministri Berisha pas miratimit tė kėtij ligji nga ana e Kuvendit ėshtė shprehur se “Qeveria zhveshi ēdo nuancė klasore nga ligji i mėparshėm. Ky ligj bashkė me ligjin pėr legalizimet konsolidon ligjin 7501, duke i dhėnė atij njė pėrgjigje pėrfundimtare”.

 

Agjencia Ekzekutive nė vend tė Komitetit
Pronat, shkrihet komiteti i Sinajt

Ligji i ri i pronave e shkrin pėrfundimisht komitetin Shtetėror pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronės. Kėshtu, nuk do tė ekzistojė mė ky komitet i cili kohė mė parė ėshtė ngritur me konsensus ku maxhoranca e sotme ka edhe njė anėtar tė vetin. Nga ana tjetėr pak kohė mė parė Sokrat Sinaj, kryetar i kėtij komiteti, e cilėsoi njė vendim absurd kėtė tė qeverisė. Opozita e kundėrshtoi vendimin e qeverisė nė bazė tė tė cilit e gjithė shpėndarja e pronės i jepej njė agjencie ekzekutive qė do tė varet direkt nga kryeministri.

 

Kreu demokristian nė Berat
Ndoka: Ligji i pronave, mė i miri

Kryetari i Partisė Demokristiane Nard Ndoka deklaroi dje nė qytetin e Beratit se ligji i pronave i miratuar nė parlament, ėshtė njė ligj shumė i mirė. Sipas Ndokės, ky ligj do tė zgjidhė tė gjitha problemet. “Ftoj pronaret qė ta shikojnė me gjakftohtėsi”, theksoi ai gjatė takimit me elektoratin e vet. Kreu Demokristian u ka deklaruar tė pranishmėve qė pavarėsisht faktit qė nė kėtė qytet kanė fituar deputetė tė opozitės, do tė insistojė nė Parlament qė Berati tė mos ndihet i privuar nga investimet publike, duke filluar nga investimet pėr lumin “Osum”, i cili ėshtė kthyer nė njė vatėr tė tmerrshme infektive pėr tė gjithė qytetin. Kreu i PDK-sė Ndoka foli edhe pėr zhvillimet nė Kuvend gjatė ditėve tė fundit. “Zhvillimet e fundit politike nė vend, situata e tensionuar nė Parlament, dhe marrėdhėniet e vėshtira pozitė-opozitė, nuk duhet tė pengojnė kompletimin e reformės elektorale” tha ai gjatė takimit me anėtarėt dhe drejtuesit e degės demokristiane tė qytetit tė Beratit, si dhe zgjedhės tė kėsaj zone. Ndoka ka nėnvizuar se kėto zhvillime nė tėrėsi kanė krijuar njė situatė konfuze pėrsa i pėrket reformės elektorale. “Bllokimi i reformės elektorale ėshtė miopia mė e madhe”, ka deklaruar Ndoka. Ai ka vlerėsuar se vijueshmėria e mėtejshme e kėsaj spiraleje tensioni politik nė vend, mund tė ēojė jo vetėm nė bllokimin e reformės elektorale, por dhe tė diskretitojė nė sytė e opinionit vendas dhe tė huaj klasėn politike shqiptare. “Ftoj drejtuesit e institucioneve te pushtetit ekzekutiv, legjislativ dhe atij tė pavarur pėr gjakftohtėsi. Ftoj opozitėn qė tė heqė dore nga strategjia e mėtejshme e tensionimit tė situatės politike nė vend”, ka deklaruar Ndoka.